Forma aukštyn žemyn

Etaplius - Vaikų užimtumo centras stovyklautojų laukia kasdien

Menininkė kūriniais bando įvertinti jų bangavimo laipsnį ir parodos anotacijoje pateikia formulę, kaip taip padaryti: pirmiausia atsižvelgti į laiką, tada nustatyti atspindžio gylį ir nepamiršti apsibrėžti numatyto žemės ploto. Bangavimo panirimo ir iškilimo būsenas nulemia pasikeitimo dažnis. Autorė nurodo, jog tai gali būti susiję su progresu, tobulinimu, statymu, kilimo lygmeniu, nes čia išlieka nuosmukio, degradacijos, griuvimo, grimzdimo priešprieša.

Pradedant analizuoti kūrinius, kurių nė vienas neturi pavadinimo, kyla klausimas — nuo kokio bangavimo taško pradėti? Nuo žemiausio? O gal nuo aukščiausio? Pradėjus nuo aukščiausio, galima skaudžiai kristi žemyn, pradėjus nuo žemiausio, galima per daug pakilti ir pritrūkti jėgų nusileisti.

Tas nesibaigiantis bangavimas — gyvenimo ir kūrybos. Turbūt nesvarbu — kaip, svarbu —­ pradėti. Ekspozicijos pradžioje — juoda plona virvelė, prikalta prie dviejų stulpų galerijos priekyje.

Forma aukštyn žemyn kuria kylančios arba besileidžiančios bangos įspūdį — forma aukštyn žemyn kokios pusės pažiūrėsi. Ji tarsi nuoroda, jog tiesaus kelio apžiūrinėjant paro­dą nebus. Forma aukštyn žemyn banguoti nuo vieno kūrinio prie kito, aukštyn ir žemyn gal todėl, kad praeiti per šią virvelę nedrįstu.

Manau, menininkei žemiausias bangavimo taškas yra realybė. Tai atsispindi kūriniuose, kuriuose apmąstoma tikrovė, — jie išsidėstę sienos apačioje videodarbas ir videodiptikas-performansas.

Taisyklinga vaisiaus padėtis Visi esame matę, kaip mamos pilvelyje vaisius guli susirietęs žemyn galva. Kojos sulenktos per kelių ir klubų sąnarius, galvą pridėjęs prie krūtinės, o ant jos — sukryžiuotos rankos sugniaužtais kumščiais. Tokia vaisiaus padėtis yra dažniausia, saugiausia ir taisyklingiausia, nes vos gimęs gali greičiau įkvėpti pirmąjį oro gurkšnį. Kartais viena ar abi vaisiaus kojos, rankos būna ištiestos arba atitrauktos nuo krūtinės. Tai irgi nieko bloga.

Bandoma išmatuoti aukščiausią bangavimo forma aukštyn žemyn sukuriant klaidinančią tikrovės regimybę — iliuziją. Šiuose kūriniuose žaidžiama su optika, stiklu, veidrodžiu, pasitelkiant atspindžio motyvus įtraukiamas žiūrovas: ant stiklo atspaustos fotografijos, įrėminti kryžiai, iš veidrodžių suformuotos vazos.

Aukštyn Žemyn!

Priešais galerijos langą stovi balta siaurėjanti dėžė su skyle. Pro ją galima stebėti pravažiuojančias transporto priemones ar praeinančius žmones iš labai arti.

Tik viskas yra aukštyn kojomis — bloškusi banga apverčia regėjimą ° kampu. Sunku nustatyti, kokiu atstumu yra nutolęs regimasis objektas, tik galima stebėti, kaip troleibuso ūsai velkasi žeme, o ratai skrodžia dangų. Galbūt reikėtų nusileisti į tikrovę. Videodarbe — apleisto pastato fragmentas. Susiduriama su pilka niūria realybe: tamsios pastato kiaurymės atrodo grėsmingai ir sukelia netekties jausmą.

Vienintelė viltis — pakibusios ir vėjo plevenamos plakato atplaišos.

svorio netekimas eksi svorio metimas dėl baigimo

Bet tai beprasmiškas veiksmas, nes, pasak autorės, pats apleistas pastatas užlūžta bangavime. Galerijos sienos centre — penki įvairių formų kryžiai, kiekvienas įrėmintas tamsiame fone. Šie kryžiai pakabinti didėjančia ir mažėjančia tvarka. Prieiti prie kryžių norisi vos patekus į galeriją, nes iškart juos pastebi — kaip pastebi altorių, tik įėjus į šventyklą. Tačiau teko banguoti, vengiant eiti tiesiai per pakabintą virvelę. Juk reikia įsijausti į parodos pulsavimą.

Ir leidžiamės žemyn.

Atskrido paukstelis

Abiejuose ekranuose — moteris, laikanti degančią žvakę. Jos palaidinės viršus —­­ skylėtas, plotai tarsi išdeginti. Tačiau viename ekrane žvakė dega tolygiai, o kitame ji pamažu tirpsta, vaizdas tamsėja, vaškas liejasi ant moters palaidinės, kol galiausiai nubėga per kaklą ir sustingsta.

Bet vėl pažvelgus į pirmąjį ekraną, žvakė lieka tokia pati forma aukštyn žemyn ji netirpsta, nesilydo.

Medinis kalimo suoliukas "Aukštyn žemyn"

Tik vienas kitas vos juntamas liepsnos suvirpėjimas. Norint įvertinti kūrinio bangavimo laipsnį, pasak menininkės, reikia atsižvelgti į laiką, per kurį sudega žvakė. Tačiau čia laikas —­ sustojęs. Amžinas bangavimas? Galerijos erdvėje pastatyti dvi forma aukštyn žemyn formas primenantys objektai.

Jų išorė juoda, o vidus — veidrodinis. Sudėlioti veidrodžiai vienas prieš kitą kurią metafizinį pasaulį, jame esi tik atspindys, nes pažiūrėjęs į vidų gali išvysti savo suskaidytą atvaizdą, vizualiai padaugintą save. Šie objektai primena ir urnas: vienos viduje — sukietėjęs vaškas, kitoje — žemės. Į vidų patekusi šviesa, žvelgiant vis iš kito šono, banguoja.

Account Options

Vazos deformuoja gelmės įspūdį, taip siekdamos aukščiausio bangavimo laipsnio. Kitame kūrinyje taip pat veikia veidrodžio principas: sujungtų kalno ir jo veidrodinio atspindžio fotografija ant stiklo.

forma aukštyn žemyn

Todėl kalnas įgauna visiškai kitokią formą — vėl kuriama iliuzija. Be to, dar klaidinanti, nors nubrėžtos linijos fotografijoje turėtų leisti supras­ti, kur baigiasi tikrasis ir prasideda forma aukštyn žemyn kalnas. Įsižiūrėjus įdėmiau kalno viršuje ir jo atspindyje matomas kryžius, tačiau ant atspindėto kalno regimas mažas raudonas objektas, kurio nebuvo matyti ant tikrojo kalno.

forma aukštyn žemyn

Gal tada reikėtų klausti, kuris yra tikrasis kalnas? Ar visada galime pasitikėti savo rega? Tiksliai viską išmatuoti, apskaičiuoti bangavimo laipsnį? Nubrėžta MTB svorio netekimas tarp tikro ir menamo — labai trapi.

Trapumo įspūdį formuoja ir forma aukštyn žemyn naudojama forma aukštyn žemyn bei jos konstravimas. Paskutiniame kūrinyje iš stiklo plokštelių, ant kurių atspaustos fotografijos, sudėliotas namelis.

Struktūra primena piramidę ir yra pavojinga —­ vienas netikslus judesys ir konstrukcija gali akimirksniu sugriūti. Nuotraukose vaizduojama vienos giminės istorija: įamžinti susibūrimai, šventės vis prie to paties namo, prie jo laiptų.

Aukšyn, žemyn, kairėn, dešinėn: laviname vaikų erdvės suvokimą

Galbūt tai bandymas atkurti ir išsaugoti namą, pavaizduotą fotografijose? Kad jis įgautų tam tikrą pavidalą ir liktų prisiminimų užuovėja.

Tačiau kitame, nors ir identiškame, stiklo namelyje regime vien pirštų atspaudus.

ayds lieknėjimo kubeliai

Kartais prisiminimai išblunka, lieka tik tamsūs pirštų pėdsakai. Šio namelio stiklo sienos plonesnės — laiko bangavimo nudilintos. O paėjus toliau, matyti tik namelio kontūrai, stiklo kraštai. Ši konstrukcija neužbaigta. Galbūt tęsis, kol nebeliks piršto atspaudų, kol stiklas bus praregimas, skaidrus — nesuterštas savo buvimu. Abu stiklo nameliai pastatyti ant perskirtos medžio lentos, o jos galai nudažyti juodai.

Įmonė Aukštyn žemyn

Perskyroje atsiradęs tarpas leidžia prasiskverbti šviesai, kuri išsisklaido į skirtingas puses ir veda išėjimo link. Parodoje esantys kūriniai bangavo. Bangavimo laipsnis kito pereinant iš realybės į iliuziją, ir atvirkščiai.

Pociūtė, žaisdama kūrinių vizualumu, įtraukia žiūrovą, todėl kiekvienas lankytojas šioje parodoje gali pats išmatuoti bangavimo stiprumą pagal autorės ar savo skalę.

Galbūt jus domina