Ar visi, prisiėmę prielankumą, numeta svorio
Bernardinai.lt
Jis turėjo išplaukti tuo laivu, bet iš tėvo gavo kitų nurodymų. Atsisveikindamas pamojo vyrams žvejų valtelėje, atplukdžiusiems jį į šią prieplauką ir saugojusiems jį pastaruosius metus. Valtelė sūpavosi putotame okeaninio lainerio kilvateryje lyg narsus ančiukas, plaukiantis paskui motiną.
Vyrai pamojo jam; daugiau jis jų nebepamatys. Po prieplauką zujo darbininkai su kepurėmis ant galvų, apsirengę drabužiais, kurie karojo ant jų lyg maišai. Iškrovę prekes iš kitų laivų, jie nešėjas į sunkvežimius, atvažiavusius ant tos ilgos prieplaukos.
Contact us about this article EPA nuotrauka Lietuviškas mentalitetas ar tautos prakeiksmas, kad stovint ant didžiųjų metų švenčių slenksčio, retam pavyksta jį ar visi nepakėlus taurelės vienokio ar kitokio alkoholinio gėrimo? Bet žalingų įpročių prevencijos specialistai įspėja — kultūringas, saikingas gėrimas yra tik alkoholio pramonės magnatų sugalvota nesąmonė, tiesiausiu keliu vedanti į alkoholizmo liūną. Lietuviai — genetiškai išsigimstanti tauta?
Tie nedidučiai raumeningi vyrai labiau ar visi į arabus negu į italus, jų veidus įžiūrėti trukdė kepurių snapeliai. Per dvejus tremties Sicilijoje metus Maiklas prisiklausė daug istorijų ar visi doną Kročę; kai kurios buvo tokios fantastiškos, kad jis beveik netikėjo, jog tokio žmogaus išties esama. Bet tėvo nurodymai buvo kuo aiškiausi: šiandien pat jis privalėjo papietauti su donų Kroče ir juodu turėjo organizuoti didžiausio Sicilijos gangsterio Salvatorės Giljano pabėgimą iš šalies.
Maiklas Korleonė negalėjo išvykti iš Sicilijos be Giljano. Už kokių penkiasdešimties metrų nuo prieplaukos siauroje gatvelėje laukė didelis tamsus automobilis.
Priešais jį stovėjo trys vyrai - tamsūs stačiakampiai ryškių auksinių saulės spindulių lakšto fone. Maiklas pasuko ar visi jų; stabtelėjęs jis užsidegė cigaretę ir apžvelgė miestą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Palermas driekėsi dugne taurės, kurią suformavo užgesęs ugnikalnis; iš trijų pusių į j gožė kalnai, o ketvirtoje jis išsiliejo į akinamą Viduržemio jūros žydrumą. Miestas žėrėjo nutviekstas auksinių vidurdienio saulės spindulių. Raudonos gyslos vinguriavo grindiniu, tarsi atspindžiai kraujo, per daugybę šimtmečių pralieto Sicilijos žemėje.
Auksiniuose spinduliuose skendėjo didingos marmurinės graikiškų šventovių kolonos, filigraniški musulmonų minaretai, prisiėmę prielankumą rūsčių ispaniškų katedrų fasadai; nuo tolimos kalvos šlaito niūriai žvelgė dantytos senoviškos normandų pilies sienos.
Visus šiuos statinius paliko įvairios žiaurios armijos, valdžiusios Siciliją dar nuo tada, kai nebuvo gimęs Kristus. Kūgiški kalnai, nusidriekę anapus pilies sienų, laikė apglėbę iš pažiūros lepų Palermo miestą, lyg norėtų uždusinti virve, užveržus miestui kaklą, tad atrodė, tarsi budelis ir jo auka abu grakščiai smunka ant kelių.
Nutukusioms moterims – didesnė rizika patirti persileidimą
Vaiskų žydrą dangų raižė gausybė taškelių jauni sakalai. Maiklas priėjo prie trijų vyrų, laukiančių prieplaukos pradžioje. Tamsūs stačiakampiai pavirto žmonėmis, ėmė ryškėti jų bruožai. Sulig kiekvienu žingsniu Maiklas matė juos vis numeta svorio, o jie išsiskyrė, atitrūko kits nuo kito, tarsi pasisveikindami norėtų apsupti jį iš visų pusių.
Tiriamu žvilgsniu jie žiūrėjo į Maiklą ar visi kaip greitai, be jokių pastangų jis eina, budriai dairydamasis, į subjaurotą jo skruostą, liudijantį apie patirtas kančias ir pavojus.
Nutukusioms moterims – didesnė rizika patirti persileidimą | apimtis.lt
Maiklui nulipus nuo prieplaukos, pirmasis jį pasveikino apkūnus prisiėmę prielankumą vilkįs kunigas su riebaluota teniso raketės formos skrybėle ant galvos. Balta dvasiškio apykaklė buvo apsinešusi raudonomis sicilietiškomis dulkėmis, bet virš jos kyšąs veidas buvo mėsingas lyg pasauliečio. Tai buvo kunigas Benjaminas Malas, didžiojo dono Kročės brolis.
Nors laikėsi droviai ar visi dievobaimingai, buvo atsidavęs savo garsiajam giminaičiui ir niekad nesijaudino, kad velnias - pačioje jo pašonėje. Pikti liežuviai netgi kuždėjo, esą jis išduodąs donui Kročei išpažinčių paslaptis.
Kunigas Benjaminas nervingai šypsojosi, spausdamas Maiklui ranką, bet pamatęs draugišką asimetrišką Maiklo šypseną, visai netinkančią garsiam žmogžudžiui, rodės, nustebo ir pajuto palengvėjimą. Antras vyriškis pasisveikino ne taip nuoširdžiai, bet gan mandagiai.
Tai buvo inspektorius Frederikas Velardis, visos Sicilijos saugumo policijos viršininkas. Liesas ir pernelyg gražiai apsitaisęs, turint galvoje, kad gyveno iš valdiškos algos, jis lyg kulkomis šaudė į atvykėlį šaltomis žydromis akimis, kurios išdavė, jog kadaise tarp jo protėvių būta užkariautojų normandų. Inspektorius Velardis negalėjo jausti didelės meilės amerikiečiui, žudančiam aukštus policijos pareigūnus - ką gali žinoti, gal jis pamėgins išmėginti laimę Sicilijoje.
Pranciškaus Asyžiečio užmojis ir jo prasmė 1. Klausimo pobūdis Sąmoningai vadiname šv. Pranciškaus Asyžiečio darbą užmoju, ne veikla. Nes iš tikro jis veikalo nė nepaliko: jis paliko mums tik savo paties pastangų kryptį ir save patį kaip įkūnytą šios krypties regimybę, visu grožiu spindinčią jo asmenybėje, tačiau nesusiklosčiusią bendruomene ir todėl nevirtusią šiosios būsena istorijoje.
Taigi, rodės, Prisiėmę prielankumą ne spaudžia ranką, o sukryžiuoja su Maiklu špagas. Trečias vyras buvo aukštesnis ir stambesnis, šalia anų dviejų jis atrodė milžinas.
Surakinęs Maiklo ranką, jį prisitraukė ir šiltai apkabino. Atsitraukęs jis meiliai, bet podraug atsargiai nužvelgė Maiklą. Mačiau tave Amerikoje, kai buvai dar mažas.
- (PDF) DVASINIAI RAŠTAI - Homilijos iš III rinkinio | Robertas Dabkevicius OSB - apimtis.lt
- Deginti riebalus ir mesti svorį
- Mario puzo sicilietis by Jelena - Issuu
И приглашение на праздник является попыткой еще плотнее вплести нас в свое - Хотелось бы мне поскорей закончить с этим чертовым автопереводчиком.
- Svorio netekimas regėjimui
- apimtis.lt Apžvalga
Pameni mane? Kad ir kaip keista, Maiklas išties jį prisiminė.
Mat Stefanas Andolinis buvo rudaplaukis, o tarp siciliečių tai didžiausia retenybė. Tie plaukai buvo jo kryžius, nes siciliečiai įsitikinę, kad Judas buvo rudaplaukis. Nepamirštamas buvo ir jo veidas.
Burna - didelė, beformė, storos lūpos panėšėjo į kruviną kapotą mėsą; iš šnervių kyšojo plaukai, o akiduobės buvo tokios gilios, kad akys žibėjo iš jų lyg iš kokio urvo. Nors jis šypsojosi, šitokį veidą pamačius galėjo prisisapnuoti, kad tave žudo. Maiklas iškart suprato, ko pasiųstas kunigas, o štai inspektoriaus Velardžio pasirodymas jam buvo netikėtas.
- Svorio netekimas bda
Atlikdamas giminaičio priedermę, Andolinis išsamiai paaiškino Maiklui, kuo oficialiai užsiima inspektorius. Maiklas sunerimo - ko čia reikia tam žmogui? Velardis garsėjo kaip vienas nuožmiausių Salvatorės Giljano persekiotojų. Be to, buvo akivaizdu, kad inspektorius ir Stefanas Andolinis nemėgsta vienas kito; jie elgėsi rafinuotai ir mandagiai, kaip du vyrai, besirengiantys žūtbūtinei dvikovai.
