Padėk man padėti mano vaikui numesti svorio

padėk man padėti mano vaikui numesti svorio

Pasinaudodami Rugsėjo 1-osios keliamu šurmuliu, paruošėme tau puikų straipsnį apie vaikus. Šiuo metu mūsų dėmesys ir energija natūraliai sukoncentruoti į atžalas ir prasidedančius mokslo metus. Kai kuriems iš mūsų tai maloni pradžia, o kitiems įtampos kupinas laikotarpis. Perskaičiusi straipsnį, tu suprasi, kokias klaidas darai auklėdama savo vaiką. Taip pat sužinosi, kaip reikėtų elgtis su vaiku, jeigu nori, kad jis būtų laimingas ir pasitikintis savimi.

Straipsnyje išsiaiškinsime, kas iš tiesų slypi po perdėtu vaiko kontroliavimu. Bet svarbiausia, tu sužinosi, kaip pakeisti tam tikrus elgesio šablonus ir atrasti naujų bei kur kas sėkmingesnių auklėjimo būdų, padedančių tau išugdyti laimingą ir stiprią asmenybę. Taigi norėtume pasidalyti su tavimi keletu įdomių dalykų, kurie neabejotinai suintriguos tave pažvelgti į vaikų auginimą šiek tiek kitaip.

Pavadinimas esė patarimams tėvams. „Esė konkursas“ Patarimai tėvams

Vaikų auginimas yra labai svarbi moters gyvenimo dalis, todėl privalome nuolat tobulėti šioje srityje ir ieškoti naujų būdų, kaip auginti laimingus ir savimi pasitikinčius vaikus.

Taigi, šalia bėgiojimo po parduotuves ir nusivylimo dėl to, kad beveik visi gražūs batai ir sąsiuvinių dėklai jau išpirkti, kviečiame tave pasidaryti puodelį arbatos, atsipalaiduoti ir pažvelgti į kur kas gilesnius dalykus, nuo kurių iš tiesų priklauso tavo ryšys su vaiku ir jo gyvenimo laimė. Šiame straipsnyje padėk man padėti mano vaikui numesti svorio rasi: 10 aiškių ir padėk man padėti mano vaikui numesti svorio vertingų patarimų, kaip auginti vaikus taip, kad jie būtų laimingi, stiprūs ir pasirengę priimti gyvenimo džiaugsmus bei iššūkius.

Turėsime progos palyginti savo auklėjimo metodus su Los Andželo milijonierių taikomais auklėjimo metodais.

Kitų įdomių dalykėlių, apie kuriuos sužinojusi daugiau neversi savo vaiko skaityti per prievartą ar suvalgyti visą lėkštėje esantį maistą vien todėl, kad tau taip atrodo teisinga.

Kodėl aš galiu rašyti apie vaikus? Sąmoninga tėvyste ir vaikų psichologija pradėjau domėtis labai anksti. Mane nuo pat vaikystės traukė įvairios vaikų globos įstaigos ir kiti panašūs dalykai. Vėliau aš beveik ketverius metus mokiausi psichologijos ir kitų sausų teorinių žinių, susijusių su vaikais, pedagogika ir socialiniu darbu.

Vėliau pradėjau domėtis sąmoninga tėvyste ir ieškoti informacijos netradiciniuose šaltiniuose. Daug dalykų, kurie iš tiesų suformuoja teisingą požiūrį į vaiką, surasti nelengva.

padėk man padėti mano vaikui numesti svorio kas yra numesti svorio reiškia

Reikia gilintis į primityviais tautas, rinkti patirtį, daug skaityti ir stebėti, pasinerti į savo bei partnerio vaikystės skausmus, išsiaiškinti, kodėl mes patys esame tokie, kokie esame išsiaiškinti, kodėl bijome vienų ar kitų dalykų, kodėl nepasitikime savimi ir t. Deja, realiame gyvenime taip nebūna.

dovana tam, kuris bando numesti svorio svorio netekimas Kolkata

Vaikams atsiradus mes tiesiog auginame ir auklėjame juos, perduodami jiems tokią patirtį, kokią gavome patys. Tačiau vis dėlto šioje srityje galima padėk man padėti mano vaikui numesti svorio tobulėti, kurti ir atrasti naujų spalvų, kurios papildo mūsų ir mūsų vaikų gyvenimus. Taigi šiame straipsnyje dalinuosi tik ta informacija, kuri, mano suvokimu, yra vertinga, daug kartų patikrinta realiame gyvenime ir tinka mūsų tautos vaikams.

Kas iš to, kad sužinome, kaip vaikus augina japonai ar amerikiečiai, prisiskaitome apie laisvus ir laimingus vaikus, bet kaip to pasiekti realiame gyvenime, būna visai neaišku. Kaip aš sukūriau savo vaikų auginimo filosofiją, kuria netrukus pasidalysiu su tavimi? Taigi, neskaitant mano patirties universitete ir vaikų namuose, keliavau po Afriką, kur susipažinau su laisvais ir primityviais vaikais bei jų auginimo būdais.

Tai leido man padaryti daugybę išvadų apie tai, kas yra tikra, o kas ne. Aš supratau, kad kiekviena tauta vaikus augina skirtingai, nes siekia skirtingų rezultatų. Stengiausi mokytis iš tų tautų, kurių vaikai atrodė laimingiausi. Taigi, neskaitant to, kad nemažai laiko keliavau po vargingas šalis, dirbau bei savanoriavau mokykloje, buvau ištekėjusi ir už vieno Los Andželo milijonieriaus ir padėjau jam auginti sūnų, su kuriuo mes ir toliau susirašinėjame laiškais, kurie mane pasiekia iš įvairių kalėjimų ir itin brangių reabilitacijos įstaigų gydymosi nuo priklausomybės narkotikams, keistų medžiagų perdozavimo, depresijos ir pan.

Vienuolika metų sukdamasi Los Andželo elite pažinau daug šeimų ir vaikų, kurie galėjo sau leisti viską, ką gali nupirkti pinigai. Jų vaikai mokėsi geriausiose mokyklose į kurias tėvai padėk man padėti mano vaikui numesti svorio juos asmeniniais lėktuvaisturėjo puikiausią laisvalaikį vaikai turėjo keletą mylimų arklių, teniso, prancūzų, pianino ir t.

Tada dar nesupratau, kodėl visko pertekę vaikai tampa tokie maištingi, bet vėliau, augindama savo dukrą, gavau atsakymus į visus šiuos klausimus. Būtent dėl šios patirties esu visiškai rami, kai negaliu nupirkti savo vaikui geriausių batų, leisti į geriausius būrelius ir pan. Esu visiškai tikra, kad čia nėra nieko vertingo, nuo ko priklausytų mano laimė ar mūsų ryšio stiprumas. Taigi, jeigu tau kartais nesmagu, kad negali savo vaikui duoti visko geriausio ir pan.

Tai tik dar vienas būdas mums įvaryti stresą ir leisti pinigus bandant nusipirkti gerus jausmus ar statusą. Tai absoliuti netiesa, finansinė šeimos padėtis neturi tokio didelio svorio. Taigi, remdamasi savo patirtimi, susidariau tam tikrą požiūrį į vaikus, perskaičiau daug knygų, augindama savo dukrą lankiausi pas psichologą kuris padėdavo man išspręsti įsisenėjusias problemas. Konsultavausi su savo dvasiniais mokytojais ir pati perėjau keletą terapinių kursų, kurie padėjo pažvelgti į savo vidų, savo vaikystės patirtis ir išsiaiškinti, kodėl mane nuolat persekioja kaltės jausmas, kodėl aš taip bijau pasijusti nemylima, būti atstumta ir palikta… Tikriausiai su šiomis baimėmis ir nesaugumo jausmu vargsta dauguma iš mūsų, bet apie tai kitame straipsnyje.

Vėlesniuose savo gyvenimo etapuose esu globojusi mergaitę iš vaikų namų. Dabar pati auginu dukrą, kuri man suteikia progos dar labiau užaugti ir viską pritaikyti praktiškai. Vaikai iš tiesų labai myli mane. Būdami šalia jie jaučiasi laisvi, gali būti savimi, aš galiu jiems uždegti norą mokytis ar kurti ir pan.

Deja, taip buvo ne visada. Visų šių dalykų yra išmokstama. Įspėjimas: Perskaičius straipsnį tau gali pradėti kilti nesmagūs jausmai, todėl pasistenk prisiminti, jog tai, kaip tu auginai savo vaiką iki šiol, ir buvo geriausias jam variantas.

Mes visada darome tai, ką galime geriausia, ir jeigu tu, perskaičiusi straipsnį, suprasi, kad atėjo laikas ką nors pakeisti, tai jokiu būdu negraužk savęs, jog nepadarei to anksčiau.

Viskas mūsų gyvenime ateina laiku, ir jeigu gavai šią informaciją tik šiandien, vadinasi, tau jos iki šiol nereikėjo. Ji patyrė tokį pažeminimą, iš kurio mes kapstėmės keletą dienų. Taigi priimkime tai, kas ateina. Jeigu taip įvyko, vadinasi, buvo reikalinga.

Paliūdėkime ir pasiduokime tiems, kas geriau už mus padėk man padėti mano vaikui numesti svorio, kokių patirčių reikia mūsų vaikams, ir toliau dėl savo vaikų darykime tai, ką galime geriausia. Tave gali užplūsti ir priešingi jausmai. Gali būti, kad tu viską darai teisingai, stengiesi kiek gali, bet tavo vaikas tiesiog eina tau nesuvokiamu gyvenimo keliu ir nepaklūsta tavo auklėjimo strategijoms.

sveikiausias riebalų deginimo būdas riebalų nuostolių norma

Ką gi, tuomet tenka suprasti, kad mes ne visada galime paveikti savo vaikus, kai kurie iš jų tiesiog nepaklūsta gyvenimo ar mūsų taisyklėms ir eina iškirtinai savo keliu. Todėl pagirk save už pastangas, pastiprink save už tai, ką darai, palinkėk sau dar daugiau kūrybiškumo ir kantrybės, tvarkantis su vaikų auginimo iššūkiais, ir atsipalaiduok.

Taip, mes esame nuostabios! Supermamos neegzistuoja, jos yra netikros ir nereikalingos. Kartais taip įsivažiuojame, kad visai pamirštame, jog vaikai taip pat turi teisę rinktis.

Tėvai kasdien privalo parodyti vaikui, kad jo nuomonė yra svarbi.

KLAUSIMAI-ATSAKYMAI

Jeigu vaikystėje tėvai nesuteikia jam galimybės priimti sprendimus, tai užaugęs toks vaikas gali lengvai tapti marionete kitų žmonių rankose. Tokie vaikai dažnai bijo arba nenori reikšti savo nuomonės, nes tėvai kadaise juos išmokė, jog jo nuomonės nebus klausiama ir į jo pasirinkimą niekas nekreips dėmesio. Taigi leiskime vaikams reikštis ir priimti sprendimus, bet išlikime budrios. Šioje auklėjimo srityje taip pat lengva perlenkti lazdą į kitą pusę.

Tokie vaikai tiesiog vadovauja suaugusiesiems, o tėvai atidžiai klauso jų nuomonės, suteikia jų pasisakymams perdėtą svorį ir reikšmę. Vieną kartą turėjome pakeisti savo popietės planus vien todėl, kad mūsų draugų vaikai paskutinę minutę pareiškė, jog nenori važiuoti į svečius. Kitas labai nemalonus momentas buvo štai koks: visą pietų ir buvimo kartu laiką tėvai taip žavėjosi savo vaiku ir sureikšmindavo kiekvieną jo žodį ir šypseną, kad kitiems visai nebuvo kur įsiterpti… Nepamirškime, kad vaikui nereikia per didelės laisvės ir valdžios, tai labai vargina, atima saugumo pojūtį vaikams reikalingos ribos ir užkrauna per didelę naštą.

Mano nuomone, vaikai yra vaikai, jų nuomonės atsiklausti reikia, jiems taip pat yra labai svarbu mokytis priimti sprendimus, bet mūsų, kaip tėvų, pareiga yra išlaikyti ribas ir per daug nenukrypti nei į vieną, nei į kitą pusę.

Patarimas: Vakare savęs paklausk, kokį sprendimą aš leidau šiandien priimti savo vaikui ar leidau pasirinkti drabužius, laisvalaikio praleidimo būdą, knygą, maistą ir t. Jeigu nesugalvoji bent 3 atsakymų, vadinasi, reikia šiek tiek atlaisvinti vadeles ir padaryti vietos vaiko nuomonei.

Atsipalaiduokime ir nekontroliuokime taip akivaizdžiai savo vaikų Jeigu nori užauginti laimingą ir savimi pasitikinčią asmenybę, tuomet tau teks nustoti kontroliuoti, spausti ir gėdyti savo vaiką.

Kartais įsivaizduojame, kad norime padėti vaikams tapti atsakingiems ir laimingiems žmonėms, bet iš tiesų kontrolė ir nuolatinis vaiko rezultatų tikrinimas neturi nieko bendro su vaiku. Tiesiog tokiu būdu per vaiką suaugusieji sprendžia savo pagerinti riebalų nuostolius problemas. Nekontroliuok savo vaiko, negėdyk jo, neversk jo atsiskaityti už tai, ką jis padarė. Tai jokiu būdu nereiškia, kad viską paliksi likimo valiai.

Tu ir toliau stebėsi, kaip sekasi tavo vaikui, tik gal ne taip stipriai kaip iki šiol. Kai tėvai atsipalaiduoja, vaikui pačiam reikia prisiimti daugiau atsakomybės, o tai duoda gerų rezultatų. Tikrink, kaip jam sekasi bet nedaryk to labai akivaizdžiaiišsiaiškink, kas jam kelia sunkumų, ir išradingais būdais padėk jam sustiprėti.

Tegu tai būna panašiau į palaikymą bei pastiprinimą tose vietose, kuriose jam reikia pagalbos. Labai svarbu akcentuoti vaikui, kad tai geriausi svorio metimo tikslai jo atsakomybė, ir tu padėk man padėti mano vaikui numesti svorio, jog jis rūpinasi savo reikalais surask momentų, kada gali tai pasakyti, ir sakyk net ir tuo atveju, jeigu žinai, kad jis to nedaro : Aš labai stengiuosi, kad mano dukra nejaustų įtampos.

Nesvarbu, apie ką kalbėsime ar padėk man padėti mano vaikui numesti svorio situacija iškils, stengsiuosi neįsijausti į kaltinančios mamos padėk man padėti mano vaikui numesti svorio ir nereikalausiu ataskaitos ar pasiaiškinimų. Na, labai retai, kai jau visai pametu savikontrolę, išlenda tarybinio auklėjimo palikimas.

Šis patarimas išties stebuklingas. Tu gali ir toliau kalbėti jums aktualiomis temomis, bet dabar mažiau pamokslausi ir verčiau paklausi to, kas vaikui padės pasidaryti reikalingas įžvalgas. Ir pan. Į šiuos klausimus vaikas gali neturėti atsakymo, nes jis yra nepripratęs taip mąstyti.

Bet nepasiduokite ir pamatysite, kaip santykis su mokslais pasikeis. Mano dukra man kartą pasakė, kad norėjo užsirašyti visus optiburn riebalų degintojas dalykėlius, kurie jai šiandien nutiko, nes žinojo, kad aš šiandien jos to paklausiu. Padėkime savo vaikams koncentruoti dėmesį į pozityvius dalykus ir jų gyvenimas taps kur kas gražesnis.

Nepamirškime pagirti vaiką. Palaikantys tėvų žodžiai turi nerealią jėgą. Beveik visi tavo žodžiai veikia vaiko nervų sistemą, energetiką ir dažnai lemia jo požiūrį į patį save, todėl kalbėdami su vaiku išlikime sąmoningi ir stebėkime, kokią gyvenimo pusę jam atveriame.

Išklausykime savo vaikus ir leiskime jiems reikšti emocijas Tikriausiai pastebėjai, kad vaikai kartais grįžta iš mokyklos prikaupę nuoskaudų. Todėl mums, tėvams, yra labai svarbu juos išklausyti. Dauguma iš mūsų nežino, kaip tai padaryti, nes iš savo tėvų išmokome šiek riebalų deginimas xcom kitokio elgesio. Leisti vaikui išlieti nuoskaudas ir negatyvius jausmus yra nelengva.

Taip yra todėl, kad mes ir patys to sau neleidžiame. Juk prisimeni, kaip tėvai mums sakydavo: geri vaikai nepyksta, geri vaikai neverkia, kaip tau ne gėda, tu toks didelis ir t. Būtent todėl mums norisi raminti, kaltinti, gėdyti viską, kas lenda skausmo ir pykčio pavidalu.

Mes jokiu būdu nenorime, kad tai išsiveržtų į dienos šviesą. Todėl jeigu nori, kad tavo vaikas užaugęs būtų laimingas ir garsiai juoktųsi, privalai leisti jam paliūdėti ar padėk man padėti mano vaikui numesti svorio, kai jis būna kupinas nuoskaudų ir skausmo.

Gydytojos Valdonės dieta: atsikračius 17 kg sugrįžo jėgos ir jaunystė

Pažiūrėkime, kiek daug kaitos yra natūralioje gamtoje: tai lyja, tai siaučia vėjai, o tada vėl išlenda saulutė… Nuotaikų ir emocijų kaita yra natūrali ir mes privalome leisti jai reikštis mūsų ir vaikų gyvenimuose. Tau tikriausiai kyla klausimas, kaip tai atrodo realiame gyvenime? Jeigu mano dukra man ką nors jautraus pasakoja, aš visada atidedu visus darbus į šalį ir atidžiai klausausi, padėdama jai įvardyti užplūdusius jausmus.

Tada leidžiu jai paliūdėti ir šiek tiek pabūnu šalia. Bet po to nueinu ir toliau gyvenu savo gyvenimą. Mano intencija yra perduoti jai žinią, kad skausmuose, liūdesyje ir aukos vaidmenyje ilgai užsibūti neverta. Tą patį darau ir su savo jausmais. Jeigu jaučiu, kad liūdesys spaudžia širdį, krintu į pačią skausmo duobę, o tada po dviejų valandų raudojimo ir rašymo palendu po dušu, pasidažau ir išeinu į pasaulį pasirengusi versti kitus gyvenimo lapus.

Sekite mus:

Aš manau, kad tėvai, gebantys priimti vaiko jausmus ir parodantys jam, kaip su jais elgtis, yra didelė dovana. Taip auginamas vaikas žino, jog jis yra vertas dėmesio, žino, kaip jaučiasi, ir būdamas suaugęs moka puikiai komunikuoti su partneriu. Tačiau vėlgi, nereikia perdėti ir užstrigti negatyviuose jausmuose kartu su vaiku.

Bet iš pradžių bent kelioms minutės reikėtų padaryti vietos vaiko jausmams. Man atrodo, kad būtent šis dalykas sukuria labai stiprius tėvų ir vaikų ryšius visam gyvenimui.

padėk man padėti mano vaikui numesti svorio

Kad ir kas nutiktų, likime vaiko pusėje Kita mano taisyklė yra štai kokia: aš visada esu savo vaiko pusėje. Tai nereiškia, kad pulsiu draskyti kitiems akis ir ginti ją bet kokioje situacijoje, bet ji žino, kad stovėdama šalia manęs stovi šalia mamos, kuri jos neišduos ir nepažemins. Žinoma, namie mes aptariame situaciją, bet tik ne viešoje vietoje.

padėk man padėti mano vaikui numesti svorio

Tai sukuria saugumo jausmą visam gyvenimui. Vaikas žino, kad turi į ką atsiremti, kad yra priimtas ir suprastas. Kai buvau Afrikoje, turėjau progą stebėti, kaip liūtė prižiūri savo liūtukus. Ji tingi, rami, bet visada pasirengusi juos apginti. Mudvi su dukra stovime ir susikibę už rankų klausomės, ką pasakys mokytoja.

Nuorodos kopijavimas

Jokių pasipriešinimo, gynimo, akių draskymo ar pretenzijų. Mes viską išklausome, o grįžusios namo pasvarstome, kaip galėtume išspręsti situaciją.

Ši tema man yra nepaprastai jautri, nes mano o galbūt ir tavo vaikystės prisiminimai yra visai kitokie. Aš drebėdavau, kai tėvai eidavo į mokyklos susirinkimą, labai bijodavau būti viešai pažeminta ir gėdingai nubausta, tad dabar labai rūpinuosi, kad kuo daugiau tėvų siųstų vaikams žinią, jog jie yra liūtai, stovintys savo vaikų pusėje!

Neužkraukime vaikams savo lūkesčių Ši tema išties labai slidi. Mes visi norime gero savo vaikams, bet dažnai nepajuntame, kad tiesiog bandome per vaikus įgyvendinti savo svajones. Jeigu jūsų vaikas šoka ar sportuoja, bet nesidžiaugia tą darydamas, pasvarstykite, ar tai nėra sena programa, kuri jums diktuoja, kad iš jo reikia išauginti disciplinuotą žmogų, kuris privalo dėti pastangas ir džiuginti aplinkinius. Aš irgi norėčiau, kad mano duktė būtų mokyklos ar giminės pažiba.

Bet dar labiau norėčiau, kad ji augtų laiminga ir džiaugtųsi gyvenimu. Aš norėčiau, kad ji šoktų, dainuotų ir būtų moteriška, bet tiesa yra tokia, kad ji nė viename būrelyje neištveria ilgiau nei pusmetį. Vis dėlto vėliau aš labai pasidžiaugiau, kad neverčiau jos daryti tai, ko ji nenori.

Vieną dieną mudvi apsilankėme pas osteopatę ir aš buvau labai nustebinta šios išmintingos moters padarytų išvadų. Mes aptarėme mano dukrytės vidinės sistemos subtilumus. Ji man pasakė, jog šitam mažam žmogeliukui nepriimtina struktūra ir tikslumas.

Galbūt jus domina