Biblijos šventraštis apie svorio metimą

Contact us about this article Gegužės 6-ąją minima Tarptautinė diena be dietų. Pateikiamos kaip panacėjos, įgalinančios numesti realiai ar įsivaizduojamai per didelį svorį, dietos, deja, ilgalaikių rezultatų pasiekti nepadeda. Kita vertus, jos neretai būna kenksmingos sveikatai, taip pat ir psichinei. Kaip sveiką ir saugią alternatyvą dietoms gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė pristato intuityvųjį valgymą, ypač tinkamą esant valgymo sutrikimams.

Kol kas esate vienintelė sertifikuota intuityviojo valgymo specialistė Lietuvoje. Tad kas gi tas intuityvusis valgymas? Intuityvusis valgymas — tai toks maitinimosi būdas, kai porcijos nėra matuojamos, o pasikliaujama savo kūno pojūčiais. Visų pirma — alkio ir sotumo jausmu.

Kitas svarbus dalykas, skiriantis intuityvųjį valgymą nuo kitų maitinimosi teorijų — skatinimas pačiam atsirinkti, kokį maistą valgyti, ir suvokti, nuo kokio maisto jautiesi gerai ir nuo kokio — blogai. Čia nesama taisyklių, jog vienus produktus galima valgyti, o kitų — ne. Visas maistas yra geras, tačiau kai kurie produktai man gali dėl tam tikrų priežasčių netikti, būti neskanūs.

Galbūt kitos teorijos tam tikrą produktą laiko netinkamu, tačiau, jei jis man skanus, aš jį galiu valgyti be kaltės jausmo.

Mitybos formulė 80/10/10. Kad turėtume idealų svorį ir idealią sveikatą

Kuo remiasi intuityvusis valgymas? Intuityviojo valgymo teorija yra paremta moksliniais tyrimais. Ji naudojama visame pasaulyje. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie maitinasi intuityviai, viena vertus, turi geresnį santykį su maistu ir su savo kūnu — jį labiau gerbia ir priima bei geriau jaučiasi ir negalvoja, kad numetę svorio pasijus laimingi — kita vertus, jų maitinimosi įpročiai yra geresni beje, tokie rezultatai gauti ir m.

Intuityvaus valgymo teorija atsirado maždaug prieš 20 metų kaip alternatyva dietoms. Intuityvaus valgymo programą sukūrė JAV gydytojai dietologai, apibendrinę turimas žinias. Šiandien žinių apie mitybą yra gausu, taip pat viena informacija dažnai prieštarauja kitai. Tačiau to rezultatas — pasaulyje vis tiek daugėja nutukusių žmonių. Kita vertus, pastebėta, kad labai sustiprėjo žmonių nerimas, įtampa ir nepasitikėjimas savimi renkantis maistą.

Tad šiandien problema yra ne tiek, ką valgyti ir ko nevalgyti, bet kaip išlaikyti normalų santykį su maistu. Australų mokslininkas G. Scrinis m. Taip laxogenin svorio pamirštamas santykis su maistu ir kūnu.

Tai yra daugybė žmonių nepatenkinti savo kūnais. Statistika atskleidžia, kad net 90 procentų moterų nepatenkintos savo figūra, ir ši tendencija toliau stiprėja. Ir labai dažnai kaip sprendimas šioje situacijoje siūlomos dietos. Ar dieta vadinama tik tam tikrų produktų vartojimas ar nevartojimas, ar porcijų ribojimas bei kalorijų skaičiavimas?

Biblijos enciklopedija

Ir viena, ir kita. Tai — skirtingi dietų laikymosi būdai. Žaliavalgystė, vegetarizmas, veganizmas — tai taip pat dietos, ypač jei taip siekiama numesti svorio. Tačiau dieta gali pasireikšti ir vien mąstymo lygmeniu. Tai yra, kai maistas skirstomas į sveiką ir nesveiką, mintyse skaičiuojamos kalorijos. Visų prima — savijautą, nes žmogus nuolat jaučiasi alkanas, piktas, irzlus, o kai žmogui nebeišeina laikytis dietos paprastai taip ir nutinka ir ne dėl žmogaus kaltės, o dėl to, jog tokia mūsų fiziologijajis jaučiasi didelis nevykėlis, jį kankina kaltės, gėdos jausmai, kurie yra labai stiprūs ir veikia griaunamai.

O dar didesnis kraštutinumas — kai ne tik itin apribojama mityba, bet ir badaujama, vartojami tam tikri medikamentai svoriui mažinti. Visa tai sutrikdo ne tik fizinę, bet ir psichologinę savijautą. Kaip Jūs susidomėjote tokiu Lietuvoje dar neįprastu ir nelabai žinomu dalyku, kaip intuityvi mityba?

Turėdama gydytojos dietologės profesiją, stengiausi ieškoti būdų, kaip padėti žmogui, kad jo valgymas taptų normalus. Esama labai nedaugelio ligų, kurioms sergant reikia riboti tam tikrus produktus. Toks mąstymas skatina galvoti, jog visa tai sumanė dietologai. Tačiau esant tokiems kraštutinumams prarandamas bendro konteksto suvokimas ir nematoma, jog kiekvienas žmogus yra individualus. Tačiau kiekvienas mūsų turime savitą fiziologiją, ir tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam.

Taigi intuityvusis valgymas iš esmės yra programa, labiausiai skirta žmonėms, kuriems valgymas yra tapęs probleminis.

Dietos. Kaip numesti svorio

Tai yra arba dietų vaikymasis, arba persivalgymai, arba emocinis valgymas, o dažniausiai visa tai yra kartu. Dietos kaitaliojasi su persivalgymais, emociniu valgymu, ir kai valgymas pradeda trukdyti gyventi, galvojimas apie maistą, svorį, valgymą tampa didele gyvenimo dalimi, tada intuityvusis valgymas iš tiesų yra labai veiksmingas.

Jis padeda atgauti pusiausvyrą ir tai, kad valgymas taptų ir malonumo šaltiniu. Taigi, noriu išsklaidyti šiuos mitus — čia nesama jokios mistikos. Kaip suprantu, intuityviojo valgymo Biblijos šventraštis apie svorio metimą itin susijusi ir su psichologija, psichoterapija Taip, nes žmogus turi ir kūną, ir psichiką, kurie tarpusavyje neatsiejami. Jeigu mes skriaudžiame kūną, emociškai taip pat pradedame blogai jaustis. Kokiais pagrindiniais principais remiasi intuityviojo valgymo programa?

Šią programą sudaro dešimt principų. Kodėl tai yra svarbu? Biblijos šventraštis apie svorio metimą, kad visos tos taisyklės tiesiog labai trukdo suprasti, ko ir kiek man reikia bei kas man tinka. Antrasis principas — gerbti alkį. Tai reiškia, kad, kai esu alkanas — ir turiu pavalgyti. Būtent alkis parodo, jog laikas valgyti. Anksčiau, kai žmonės laikydavosi dietų, juos labiausiai ir gąsdindavo alkio jausmas. O dabar pradėjau pastebėti, jog tie, kurie laikosi dietų, taip bijo alkio jausmo, jog užbėga įvykiams už akių ir pradeda per dažnai valgyti, kad tik jo nepajustų.

Biblijos enciklopedija

Taigi esama dviejų kraštutinumų — arba per stipraus alkio jausmo, kai sau neleidžiu valgyti, arba neleidimas sau jo pajusti visiškai. Tačiau alkis yra natūralus žmogaus pojūtis, ir jis turi būti.

Kai kuriems žmonėms iš tiesų šios taisyklės kelia labai daug problemų, nes pavalgius atsiranda labai stiprus kaltės jausmas. Man teko susidurti su žmonėmis, kurie jaučiasi blogai, nes suvalgė obuolį ar kad tiesiog pavalgė. Penktas principas — pajuskite, kada pasisotinote, ir tada nustokite valgyti. Yra paplitusi nuomonė, kad reikia baigti valgyti, kol dar esi alkanas.

Tai yra klaidinga, nes iš tiesų, kai jautiesi alkanas, turi pradėti valgyti, o ne nustoti. Kitas kraštutinumas yra itin būdingas per didelio svorio žmonėms — kai dėl nesaugumo jausmo ar tam tikrų priežasčių suvalgoma daugiau, nei reikia, nors ir jau pajutus sotumą.

Bet galbūt žmonės suvalgo daugiau nei reikia tiesiog todėl, kad jiems skanu?

Bernardinai.lt

Iš tiesų labai retai kas persivalgo dėl to, kad skanu. Tačiau jei keturis kartus per dieną valgai tai, kas tau skanu, nėra poreikio tą vienintelį kartą persivalgyti, kai yra skanu. Taigi šeštasis principas teigia, Biblijos šventraštis apie svorio metimą valgant reikia pajusti malonumą.

Tai yra pasigaminkite ar pasirinkite maistą taip, kad jums būtų skanu. Taip pat valgykite dėmesingai, kad galėtumėte pajausti maisto skonį. Lėtas valgymas net 3 kartus sumažina nutukimo riziką.

Galbūt reikėtų sukramtyti kąsnį tam tikrą skaičių kartų, kaip kai kas pataria? Ne, čia nereikėtų skaičiuoti. Tai — vėlgi kraštutinumas. Be abejo, kramyti reikia — dantys tam ir skirti, tačiau valgyti reikia tiesiog stebint pojūčius, kurie tuo metu kyla.

Prasminga dovana šeimai – iš kartos į kartą

Jei skaičiuoji kramtymus, tu susitelki į mechaninį veiksmą ir nejauti skonio. O kai valgai dėmesingai, susitelkdamas į pojūčius, tada gali pastebėti ir savo besikeičiantį sotumą, ir maisto skonį, kaip jis kinta valgymo metu.

Valgymo malonumas iš tiesų yra labai svarbi mūsų gyvenimo dalis, nors neretai tai nuvertinama. Septintas principas — gerbkite kūną.

Čia kalbama apie savo kūno priėmimą ir nemėginimą įtikti primetamiems nerealiems standartams, kurie itin būdingi šiuolaikinei visuomenei. Manekenės, kurias matome žiniasklaidoje, yra pernelyg mažo svorio, ir kai tai pateikiama kaip norma, natūralu, jog žmogui kyla noras su jomis lygintis, o po to šis pradeda blogai jaustis, kad nėra toks lieknas. Tai žmogų taip pat veikia destruktyviai.

Aišku, jei smarkiai padidėja žmogaus svoris, tai, be abejo, ženklas, kad jis turi valgymo problemų. Tačiau reikia ne pulti mesti svorį, bet susimąstyti, kas mano valgyme yra negerai.

Taip pat galbūt žmogus patiria stresą, o, kaip žinoma, dėl jo Biblijos šventraštis apie svorio metimą taip pat didėja — ypač daugėja riebalų pilvo srityje. Jei šiuo atveju žmogus ims mesti svorį pasitelkdamas dietas, tai tik dar labiau padidins streso hormono kiekį kraujyje, kas bus neveiksminga arba dar pablogins situaciją.

Nes žmogus, kuris ir taip patiria daug streso, papildomai susikurs dar vieną stresą. Aštuntas principas — atskirti emocinį alkį nuo fiziologinio. Intuityvus valgymas labai skatina valgyti būtent remiantis fiziologiniais alkio ir sotumo pojūčiais ir nevalgyti, jei nėra alkio ar jei yra emocinis valgymas.

Ką mums skyrė Gamta? Su vaisiais susijusios problemos    51 3.

Liko dar du principai Devintas principas — fizinis aktyvumas. Judėjimas vis dėlto — labai svarbi mūsų gyvenimo dalis bei labai svarbus kūno poreikis. Jis taip pat gerina nuotaiką bei savijautą. Tačiau judėjimas taip pat neturi tapti destruktyvus — kada žmogus meta svorį pernelyg padidindamas fizinį aktyvumą.

Tada jis vėlgi jaučiasi blogai — pervargęs, jam viską skauda. Dešimtasis principas kalba apie pasirūpinimą savo sveikata, tai yra apie mitybą. Tiesa, autorės, kurios Biblijos šventraštis apie svorio metimą intuityviojo valgymo koncepciją, labai dvejojo, ar šį principą įtraukti, būgštaudamos, kad tai nesukeltų žmonėms sumaišties, kaip pasirinkti maistą.

Tačiau jos vis dėlto šį principą įtraukė, nes maisto sudėtis iš tiesų yra labai svarbi mūsų sveikatai, ir žmogų iš tiesų reikia nukreipti tam tikra linkme, padėti jam atstatyti pusiausvyrą. Tiesa, šis principas Lietuvoje kur kas mažiau reikalingas nei JAV, nes amerikiečiai tarsi neturi bazinio suvokimo, ką reikėtų valgyti. O lietuvių mityba iš tiesų nėra tokia bloga kaip kartais kalbama.

Credo Kun. Edmundas J.

Tad kaip gi turėtų atrodyti tas intuityvaus valgymo procesas, nuo ko reikėtų pradėti, tarkime, ryte, atsikėlus? Pavalgyti pusryčius. Tačiau jeigu nesinori? Aš juos vis dėlto siūlau pavalgyti, net jei to ir nesinori. Žinoma, tą galima padaryti ir truputį vėliau, jau atvykus į darbą.

Pavalgius pusryčius, net jei jų dar nesinori, vis tik taps aiškesnis visos dienos valgymas ir alkio bei sotumo pajautimas. O kalbant apie vakarienę, ar galima vakarieniauti ir vėliau nei rekomenduojama, t. Vakarieniauti reikia tada, kada norisi. Kalbant apie dirbantį žmogų, kuris pusryčiauja, tarkime, septintą, pietauja — dvyliktą valandą — paprastai vakarienės jis labai vėlai nenorės. Jis pajunta alkį kaip tik tokiu metai, kai dar būna darbe arba pakeliui į namus.

Uploaded by

Taigi čia iškyla ne vėlyvo valgymo problema, bet tai, kad nepavalgoma tada, kada norisi. Todėl reikėtų bandyti planuoti dieną taip, kad pavyktų pavalgyti vakarienę tada, kai išalkstama.

Galbūt pasiimti maisto į darbą ir pavalgyti dar neišėjus namo. Vis dėlto kaip pajusti, kuris maistas tau tinka?

Artuma by Artuma - Issuu

Galbūt mūsų skonis jau yra pernelyg iškreiptas dėl įvairių skonio stipriklių ir pan.? Tačiau tai nėrimo numesti svorio žmonių aktualūs klausimai. Taigi manoma, kad žmogus turėtų Biblijos šventraštis apie svorio metimą, kad pajustų savo norus.

• Šioje žmogui.
• Harrison Wright svorio netekimas

• Вот ваш рацион на неделю.

Tačiau iš tiesų tai nėra reikalinga.