Mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos,

mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos

Automobilis mauna visu smarkumu. Pradėjus rūkyti ir kalbėtis, kiek jaukiau pa- sidarė. O būtų gerai, kad taip iš tikrųjų būtų, kad tik dėl mano populiarumo ir praeities būčiau suimamas. Gal taip ir yra, gal dar jie nieko nežino? Gal suimtieji mano draugai nebus manęs išdavę?

Na, tiek to. Pažiūrėsiu, kas bus, kai nuveš".

Aš iš savo pusės galiu tik tamstai pa- tarti iš karto pasakyti visą teisybę, tai bus daug geriau. Automobilį šoferis spaudžia, kiek tik gali. Jau ir Aleksotas, tiltas per Nemuną, Kranto gatvė. Laisvės alėja nevažiuoja, bet pasuka į Duonelaičio gatvę. Privažiuojame prie saugumo rūmų vartų iš Plonos juostelės svorio metimas gatvės pusės.

Automobilio neatidaro, 6 bet signalizuodami laukia prie kiemo vartų. Pa- galiau iš kiemo atėjo vienas raudonarmietis, sar- gybos viršininkas. Patikrinęs kažin kokį Valaičio popieriuką, įsakė sargybiniui raudonarmiečiui, kuris su automatiniu šautuvu stovėjo prie kiemo vartų iš vidaus, atidaryti vartus.

Autobomilis įvažiavo į kiemą, geležiniai vartai užsidarė. Valai- tis iš automobilio išlipo vienas ir nuėjo. Kiek pa- laukus, sugrįžo, liepė man išlipti iš automobilio ir eiti paskui.

Bolševikas, su kuriuo sykiu atvažia- vom, ėjo iš paskos.

  • Kepsninėje — ne vien mėsa Savaitės klausimas Daugumos iš mūsų gyvenimas blogėja?
  • Novaburn riebalų degintojas
  • Pulk. J. PETRUITIS KAIP JIE MUS SUŠAUDĖ
  • Ministras iš balos išlipo sausas | apimtis.lt
  • Žurnalas SAVAITĖ by Savaite - Issuu
  • Kairių pagrindinė mokykla
  • O kur dar to mažo tekstelio, to eiklaus posakio šlifavimas.
  • Yinagoh svorio metimas

Plačiais laiptais palei saugu- mo rūmų sieną nusileidome žemyn, pasukome kai- rėn, paskui vėl tiek pat pasikėlėme aukštyn. Bol- ševikas pasiliko koridoriuje, o mane Valaitis nu- vedė į budinčių valdininkų didelį kambarį, kurio langai išeina į Vytauto prospektą ir kuriame aš jau nebe pirmą kartą buvau buvęs su tam tikrais reikaliukais ne savo noru ir valia. Tas kambarys man labai gerai pažįstamas. Beveik niekas jame nepakeista: tas pats didžiulis ąžuolinis rašomasis stalas įstrižai kampo palei langą tebestovi, ant stalo telefonas, vandens grafinas, stiklinė, raša- linė, peleninė, kupina nuorūkų, ir keli popiergaliai.

Langai rudomis uždangomis užleisti. Tik ant sie- nos, vietoj Smetonos, kabo Stalino, Molotovo ir Markso paveikslai. Sieninis laikrodis iš- mušė vienuolika. Gatvėje dar tebegirdėti judėji- mas ir kalbos. Ten Kalėdų išvakarės. Valaitis man liepė sėstis vienam kampe, kur stovėjo kėdė, atokiai nuo stalo ir nuo durų, o jis pats paskam- bino kažin kam telefonu, pranešdamas, jog: jis grįžęs laimingai, parvežęs sulaikytąjį ir kelionėje jokio incidento neįvykę.

Po pusvalandžio atėjo du jauni vyrukai, kurie, pasisveikinę su Valaičiu ir išklausę jo pranešimo, jog nesusipratimų ne- įvykę, liepė mane nuvesti į antrąjį aukštą pas kažin kokį Trinkūną.

Pulk. J. PETRUITIS KAIP JIE MUS SUŠAUDĖ

Antrame aukšte įvedė mane į pailgą siaurą kambarį su vienu langu, kuris taip pat išeina į Vy- tauto prospektą. Kambario viduryje suglausti du ilgi stalai, o prie lango ant stalų netvarkingai suversta didžiausia krūva aplankų su dokumen- tais. Ant sienos kabo didelis rusiškas žemėlapis. Kairėj pusėj už vieno stalo sėdi tamsaus pailgo veido, į užpakalį sušukuotais ilgais plaukais, stambianosis, maždaug 30 metų vyras, tur būt, tas pats Trinkūnas.

numesti svorio šūkis

Jis kažin ką labai atidžiai rašo. Nė kiek nenutraukdamas savo rašymo ir nepažvelgdamas į mane, jis stipriu baritonu pa- klausė : — Ar pulkininkas Petruitis? Po to parodė man kampe palei duris stovinčią kėdę. Kitoj dviejų stalų pusėj sėdi 8 gan graži jauna geltonplaukė, aukšta, grakšti, linksma panelė.

Ji tikrina kažin kokius sąrašus, nuolat rusiškai kalbina Trinkūną; sako jam, kad jis, versdamas iš lietuvių kalbos į rusų, klaidų pri- daręs, kitaip sakant — koketuoja. Bet tas Trin- kūnas nekreipia dėmesio į jos koketavimą, tik įsikniaubęs dirba savo darbą, ir tiek.

Vėliau su- žinojau, kad jis buvęs technikos mokyklos moki- nys, sėdėjęs kalėjime už komunizmą.

Uploaded by

Panelė ir toliau nesiliauja užkabinėjusi rimtai dirbančio ir papirosą rūkančio Trinkūno. Mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos ir dabar nereaguoja.

Po to, pasisukusi į mane, nusišypsojo, parodžiusi man porą eilių baltų dantukų, rusiškai paklausė: — Gal tamsta žinote, kurioj vietoj reikia ieš- koti Rovno miesto? Suradus Rovno miestą, nežinau kodėl — padė- kojo man vokiškai; tur būt, norėjo pasigirti, kad ji ir vokiškai mokanti kalbėti.

Nieko negaliu įsivaizduoti, mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos toliau darysis. Keista sa- vijauta. Sėdžiu sau laisvai, kratos nedaro ir jo- 9 kios ginkluotos sargybos nematyti. Nors pabėgti neįmanoma, nes apačioj visos durys ir vartai už- rakinėti ir sargybiniai su automatiniais šautuvais sustatyti. Šiaip ar taip, bet nieko baisaus tuo tarpu nenujaučiu. Tik staiga durys prasiveria, ir į kambarį įeina du vyrai: vienas raudonarmiečių karininko uni- forma, su vienu pailgu keturkampiu špalu ant apykaklės, aukšto ūgio, šviesaus apskrito veido, gan dailus, apie 25 metų vyras.

Antras — civilis, pilku kostiumu apsirengęs, neaukšto ūgio, storo- kas, tamsaus apskrito pilno veido, su akiniais, bet panašus į žydą. Vėliau sužinojau, kad jis iš tik- rųjų yra Kauno žydas Razauskas, kvotų sky- riaus viršininkas. O karininkas, GPU kapitono uniforma, Dunkovas — ypatingai svarbioms by- loms karo tardytojas.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Tai į šių dviejų rankas ir yra patekęs mano ir kitų nelaimingųjų žmonių likimas. Dabar jau instinktyviai pajutau, kad čia yra tie patys, kuriems aš ir esu reikalingas. Pats nepasijutau, kaip atsistojau ne iš pagarbos ir gal ne iš baimės, bet nežinau kodėl jiems rusiškai pasakė: — Čia yra buvęs pulkininkas Petraitis. Žinai, tamsta, tai ta pati asmenybė, kuri nuvertė demo- kratinę buržuazinę Lietuvos valdžią ir pastatė fa- šistinę Smetonos valdžią, sušaudė Lietuvos komu- 10 nistų partijos Vykdomojo komiteto narius: Požė- lą, Čiorną ir kitus, paskui vėl bandė nuversti Sme- tonos valdžią ir pastatyti Voldemarą prastai įdomi asmenybė, — dar sykį pakartojo.

Ar galėtum su- skaityti?

mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos deginti gyno riebalus

Iš viso pas mus, Lietuvoje, niekas be teismo nebuvo žudo- — sutelkęs visą savo rimtumą veide, atsa- kiau Dunkovui. Sakyk teisybę!

  1. Atsilaikė: aštri D.
  2. Было бы неплохо услышать от тебя что-нибудь приятное на дорогу.

Maniau, kad šveis, bet nesudavė. Trinkūnas ir panelė toliau sau rašo, lyg čia visiškai nieko nebuvę. Judėjimas Vytauto pro- spekte visiškai aprimo, ir iš gatvės pro langą jo- kio garso nebegirdėti.

Matyti, jau gan vėlus lai- kas. Susipažinimas su Razausku ir Dunkovu ma- nęs nė kiek nenugąsdino, priešingai — nuramino. O aš iš praeities nuodėmių mokėsiu šiaip taip pasiteisinti". Razauskas kažin ko paklausė panelę, Dunko- vas davė kažin kokių nurodymų Trinkūnui ir pa- sakė jam, kad jis būsiąs savo kabinete iki 7 val. Paskui jau daug švelniau kreipėsi į mane: 11 — Prašau eiti sykiu su manim. Aš ėjau greta Dunkovo, iš paskos ėjo Razaus- kas. Pakilę į trečią aukštą, užėjome į Dunkovo kabinetą Nr.

Didelis kambarys, dviem užlai- domis aklinai užleistais langais, stipri elektros šviesa, didelis rašomasis stalas prie pat lango, prie vienos sienos pastatyta medinė, prie kitos ne- degamoji spinta.

Dunkovas atsisėdo už rašomojo stalo, iš portfelio išsitraukė visą pluoštą prirašytų popierių. Razauskas atsisėdo kitoj pusėj stalo ant minkštos kanapos prie sienos iš dešinės. Ma- ne pasodino atokiai nuo stalo prie durų, dešinėj pusėj, prie staliuko, ant kurio stovėjo didelis gra- finas vandens ir stiklinė.

Dunkovas tuojau pa- siūlė man rusišką papirosą, kurį paėmiau ir su di- mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos malonumu ėmiau rūkyti. Razauskas, nors ir žydas, nieko nelaukdamas, gryna rusų kal- ba, be jokio žydžiuojančio akcento, pradėjo kalbėti: — Štai ką, ponas Petruiti, aš tamstai pasaky- siu. Nemanyk, kad tamsta esi senas žmogus, o mes dar per jauni ir nemokėsime tamstos kvosti.

Neužmiršk, kad tamsta ne pirmutinis ir nepasku- tinis. Daug mes turėjome įvairių žmonių.

mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos

Aš apie tamstos kontrrevoliucinius veiksmus turiu visus duomenis, kaltinamosios medžiagos net per daug turiu. Ir tamstai ir mums bus daug geriau, jei tamsta neleisi pavartoti prievartos priemonių, nes tai nei mums, nei tamstai, kaip senam žmogui, nesudarys malonumo.

Jei tamsta iš karto pasa- 12 kyši visą teisybę, ir mums ir tamstai bus daug lengviau. Mes pakankamai turime įvairių prie- monių priversti teisybę pasakyti. Manau, kad ir tamsta sutiksi su tuo, kad užsispyrėliams reikia pavartoti ir represijas.

Ministras iš balos išlipo sausas

Taigi, dabar tamsta ir malonėk papasakoti tardytojui visą teisybę apie tamstos kontrrevoliucinį veikimą, būtent: ar tamsta važinėjai į Šiaulius, Kauną ir Vilnių. Čia tardytojas viską smulkiai užrašys, o aš vėliau pa- tikrinsiu, ir dar kelius kartus patikrinsiu, ar visą teisybę tamsta pasakei. Po to Razauskas tuojau išėjo, palikdamas mus vienus du su tardytoju Dunkovu.

Razauskui kal- bant, Dunkovas taip pat netylėjo, bet, vaikščioda- mas po kabinetą, pertraukinėjo jo kalbą, stengda- masis tiksliau išaiškinti man jo mintis, kad ge- riau suprasčiau. Nors jau ir gan aiškiai buvo man jų pasakyta, jog jie pakankamai žiną mano da- bartinį veikimą, tačiau man vis dar atrodė ka- dangi aš labai norėjau, kad taip būtųkad jie nieko dar nežino. Paskui apžiūrėjo savo rankinį nau- ją laikroduką, kurį, matyti, neseniai buvo įsigijęs. Davė man dar vieną papirosą ir, užsidegęs, visiškai žmoniškai pradėjo kalbėti su mano pašėlęs riebalų dienoraštis deutsch deginimo serijos.

Buvom la- bai geri draugai, — atsakydamas pamaniau, kad gali būti dabartiniu metu ir labai pravarti man pažintis su tokiu aukštu raudonosios armijos as- menim, kaip generolas Kovaliovas, bet labai apsi- rikau. Jis gavo kitą paskyrimą — Charkovo karo apygardos virši- ninko. Po to turėjau pasakyti, kas mano artimiausieji draugai. Į šį klausimą jam suminėjau įvairių komunistėlių pavardžių, su kuriais buvau pažįsta- mas, ir šiaip reikšmės neturinčių pavardžių, tik nė vienos pavardės nepasakiau, kuri turėtų ką nors bendro su mano byla.

  • Geriausias riebalų deginimo gėrimas
  • Kodėl prarandu svorį valgydamas daugiau
  • Numesti svorio vr

Paskui pradėjau į visus jo klausimus labai sklandžiai meluoti. Į Kauną va- ir.

Galbūt jus domina