Svorio netekti mirties. Kaip padėti vaikui išgyventi artimojo netektį

Kaip iš lieso jaunuolio tapti dideliu raumeningu vyru

Kaip padėti artimojo mirtį išgyvenančiam žmogui? Peržiūrų skaičius: " Mano pusseserės šeima vasarą neteko dukrytės.

Skubantiems

Ta netikėta mirtis sukrėtė visą giminę. Pusseserė man kaip tikra sesuo, mudvi labai artimos nuo vaikystės, per visas laidotuves buvau šalia, išgyvenau tokį pat didžiulį skausmą. Jau praėjo du mėnesiai, o mano sesė vis tokia pat, kaip per laidotuves — rengiasi juodai, verkia, kilnodama dukros drabužėlius.

Bandžiau su ja kalbėti, kad turi dar vieną dukrą, kuria privalo rūpintis, kuriai yra reikalinga, bet mano žodžiai jos nepasiekia. Jos vyras irgi pasimetęs, man atrodo, kad jam per sunku namuose būti. Kai nuvažiuoju aplankyti, jis vis darbe.

Neramu dėl jų šeimos, bet nežinau, kaip padėti. Gal galėtumėte ką patarti? Tai, apie ką rašote, vienaip ar kitaip pažįstama visiems.

Kiekvienas iš mūsų skirtingu metu, bet neišvengiamai susiduriame su mirtimi. Miršta mūsų artimieji, draugai, giminaičiai.

Rima Antonovienė apie vaikelio netektį: „Jis mirė namuose Pavalgė ir užmigo“

Tie, kurie mums labai svorio netekti mirties ir brangūs, kurie, mūsų manymu, dar turėjo ilgai gyventi. Apie vaikų mirtį dažnai girdime sakant, kad "tėvai neturėtų laidoti vaikų", bet mirtis, deja, nepaklūsta logikai ar taisyklėms.

Netekties išgyvenimą psichologai dažnai vadina dvasiniu darbu. Tuos pačius darbus kiekvienas dirbame šiek tiek skirtingai, skirtingu tempu ir baigiame skirtingais galutiniais rezultatais.

Daugelis mano, kad jie virsta energija arba raumenimis, tačiau jie yra iškvėpuojami anglies dvideginiu arba pašalinami kartu su kūno skysčiais, rašė iflscience. Sportuojantys asmenys labiau sutelkia dėmesį į kalorijų deginimą ir stengimąsi tapti lieknais, bet retas kuris susimąstė, kur iš tikro išnyksta kūno riebalai kartu su nepageidaujamais kilogramais. Vieni manė, kad riebalai sportuojant pavirsta energija, kiti — raumenimis, o treti, kad jie palieka organizmą per gaubtinę žarną.

Gedėjimo "darbe" yra tam tikrų emocinių dėsningumų, bendrų visiems žmonėms. Pradinis etapas — jausminis šokas, kai emocijų tarsi nėra, vėliau kyla intensyvus mirties fakto neigimas, bandant gyventi taip, tarsi nieko nebūtų įvykę.

Trečiasis etapas — pykčio išgyvenimas, po jo pereiname į liūdesio periodą. Ir tik po to galime iš tikrųjų suvokti netektį ir įprasminti ją.

Pranešti klaidą

Jūsų pusseserės elgesys rodo jos sieloje vykstančią sumaištį tarp mirties neigimo ir liūdėjimo. Tai sunkus procesas jai pačiai, sunkus šalia esančiam vyrui ir kitiems svorio netekti mirties.

Norėtųsi ją ir save kuo greičiau išvaduoti svorio netekti mirties to sunkumo.

Kai iš pačių geriausių paskatų bandote ištraukti giminaitę iš jos liūdesio, grąžinti prie pareigų, būtinybės rūpintis kita dukra, sulaukiate atsakomosios reakcijos — ji užsidaro savyje. Kaip ir kuo galime padėti artimam žmogui, išgyvenančiam netektį — dažnai klausiame savęs.

Kaip galima paaiškinti ką tik mirusio žmogaus svorio sumažėjimą? - Klausk ateisto

Paguoda būtų susilieti su kito jausmais ir juos suprasti. Būti su liūdinčiu, verkiančiu, išgyvenančiu skausmą. Neskubėkime užpildyti tylą ir tuštumą nei savo žodžiais, nei veiksmais, nei kitais žmonėmis.

Kurį laiką ta tuštuma yra natūrali — juk mirė brangus žmogus. Bet jei matome, jog gedintysis tuose pačiuose jausmuose lyg įstrigęs, tikrai verta susirūpinti. Šiuo atveju Jūsų nerimas nėra visai be pagrindo.

Christian Bale tv3. Vyras tikina, jog ruošdamasis šiam vaidmeniui, atsisakė grimo ir kostiumų meistrų pagalbos, nusprendęs tiesiog priaugti svorio. Norėjau būti panašiu į D.

Suprantamas ir Jūsų nerimas dėl pusseserės vyresniosios dukros. Ji šiuo metu ir gedi sesers, ir gali jaustis mamos bei tėčio apleista, atstumta, nes tėvai dėl savo sunkių išgyvenimų nepajėgūs pakankamai ja pasirūpinti, emociškai palaikyti.

Pabaigai norėčiau pasakyti: nesiimkite to, ko negalite pakelti.

artimasis, mirtis, laidotuvės, emocijos, vaikai, netektis, išgyvenimai - apimtis.lt

Rūpestį galite parodyti, ir pasiūlydama specialisto pagalbą. Manau, kad psichologinė pagalba Jūsų aprašytu atveju būtina visai šeimai, kiekvienam jos nariui. Tikrai nuveiktumėte gerą darbą, tiesiai, atvirai apie tai pasikalbėdama su pussesere ir jos vyru.